- kekėtas
- kekė́tas, -a adj. (1) K, NdŽ; SD66 su kekėmis; kekės pavidalo: Neišplakė mašina, ir paliko dirsės su kekėms, kekė́tos Slnt. Vienų veislių žiedai yra kekėti, kitų vainikuoti S.Dauk. Žydra kekėtoji P. | Kekė́ti dantys (vienas už kito išaugę, kreivi) Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
